apverkti

apver̃kti, -ia (àpverkia), àpverkė tr. K, Š, Rtr, , NdŽ, ; Q88, SD1110,115, SD228, H163, R71, 93, Sut, N, M, L, LL129, L 1. NdŽ verkiant apgailėti: Nopverktas SD179. Vyras dažnai apverkdavo savo mirusią žmoną . Aš savo žmogų [sergantį] tankiai ir apver̃kdavau Gs. Tada apverkė sesuo savo brolius DS64(Rs). Laužė rankas tę motinos, apverkdamos sūnus LTR(Ldvn). Jau dvi savaitės, kap tėvelį àpverkėm Mrj. Jei būt negydę, tai jau būt užkasta i apverktà [ligonė] Ss. Mes jau tave àpverkėm (manėm, kad mirusi) Vlk. Jozefas apiverkė tėvą savo ir liepė jį balzomu ištept Ch1Moz50,2. Rachel apverkė vaikus savo ir nedavė savęs palinksminti VlnE141. Ir jo (Juozapo) tėvas [Jokūbas] jį apverkė BB1Moz37,35. Teikis man duot graudumą širdies ir ašaras akimus manomus, idant apverkčia dieną ir naktį visus pražengimus mano DK139. Pakūtavoti yra tai apverkti tus griekus, kurie pasipildė, o ne pildyti anų daugiaus, dėl kurių reiktum verkti P. Visi savo gėrybes apverkdami raudojo Tat. Apverktas, apraudotas D.Pošk. | Kruvinomis ašaromis tave apverksiu, o jau sulaikyt nesulaikysiu V.Kudir. Žėdną dieną aš tą kalėjimą apverkiù (skausmingai prisimenu), kap po nagais badė Graž. | prk.: Apverks mane juoda žemelė, balta grabo lentelė I137(Krs). Širdys mūsų atsigavo, apverkdamos mūką tavo A.Baran. Majerio padėtis visiškai apverktina: negi jis mušis su sena boba B.Sruog.
apverktinaĩ adv.; S.Dauk: Sulytas, perbalęs, prasisegusia apykakle jis atrodė apverktinai J.Marc. Laikai apverktinai pakitėjo B.Sruog.
2. apgarbstyti, apraudoti mirusį (sakant rečitatyvu raudos žodžius): Àpverkė gailiai mirusį tėvą Rod. Kai numirs, apver̃ks ir turtus, ir viską Al.apraudoti (sakant rečitatyvu vestuvių raudos žodžius): Iš vakaro jaunajai pina vainiką, apdainuoja, apver̃kia, kad išeina Slk. Reiks mum apverkti jaunąsias dieneles, atsižiūrėti žaliųjų rūtelių JV481. 3. refl. Sut, N, A1884,362, LL233, Š, NdŽ, imti verkti: Jis, tai girdėjęs, apsìverkė K. Apsìverkė vargšė atėjus Vlkv. O itas jau ir apsìverkė LzŽ. Buvo teismas – apsìverkė, atsiprašė ir sustaikė Slk. Atsidust arba apsiver̃kt – daugiau nieko nebelieka Alks. Tai aš negaliu jau i ūtaryt, tiktai apsverkiù Ml. Abi suėjom, pasišnekėjom, apsìverkėm Krs. Pasakysiu, tai tuoj apsver̃ks Klt. Net apsìverkiau [išvažiuojančio] Antalioko Dglš. Aš tėvo vis apsverkiù, kai nueinu in kapų Dglš. Akmenista širdis būtų, kad an šliūbo neapsiverktáu DrskD151. Iš džiaugsmo net apsìverkė OG104. Apsiverkti nemoku, pasiskųst negaliu: nesupras žmonės mano kančios! Mair. Apsìverkė šitoj mergiotė ir nuejo kiaulių penėt (ps.) LKT325(Lel). Apsìverkiau viena, kad taip darosi Krm. Net apsìverkiau iš juoko Srd. Tada apsimislydamas savo vargus, skaudėjimus iš senatvės, graudžiai apsiverkė Tat. Kiek skrynią praversi, muni paminėsi, labai graudžiai apsiverksi StnD25. Eisi par kiemą apsiverkdama, močios žodelius atsimindama NS898(Vb). Atsisėdau dailiai, apsiverkiau gailiai (d.) Plm. | prk.: Miškas, žmonių pasigailėjęs, rasa apsiver̃kęs, aukštas savo viršūnes debesin įmerkęs A.Baran. ^ Apsìverkė sausom ašarom kap marti, anytą laidodama Drsk. Dar ne vienas apsiverks, kai jam kailį gerai išpers KrvP(Lp). Apsiverkė mergelė, kad nuvyto žalia rūtelė PPr308. Apsiverkė bernelis, kad vedė ne tą, kurią mylėjo, bet tą, kurios tėvulis daugel žadėjo KrvP(Srj). Daili daili mergelė, jai rūbelius vilkdamas kiekvienas apsiverkia (svogūnas) LTR. 4. refl. Lnkv imti tekėti, plūsti ašaromis, ašaroti (apie akis): Apsìverkė akys mano Čb. 5. refl. part. praet. NdŽ apie žmogų su verksmo žymėmis veide: Suėsta jau vilko jos ožkytė! Parėjo apsiverkusi DvP388. Našlė tik porą kartų matė ją apsiverkusią J.Dov. Senis atsikėlė, pamažu nuėjo į kitą kambarį, kur sėdėjo apsiverkusi žmona J.Marc. | prk.: Saulė, nors ir šalta, nors ir apsiverkusi – vis vien pasirodė I.Simon. Ryt bus lietaus, kad saulė tokia apsiverkus (blausi) Mrj. Oras kaip apsiver̃kęs, neskaidrus Plng. 6. verkiant suvilgyti, aplieti ašaromis: Namie apverkiau visas mamos pagalves T.Tilv. | prk.: Gi te kiekvienas krūmas mano àpverktas RdN. Kur tik aš einu, sunkiai dūsaunu, apverktì mano visi takeliai DrskD214. Àpverkė ir takus vainikėlio netekus (d.). Alvt. Apìverkė visus laukus [iš rojaus išvarytas Adomas] Nmč. 7. aptraukti drėgme, aprasoti: Langai apverktì – lietaus bus Gs. | refl. Rod: Jis nusigrįžo į langą ir ėmė šluostyti skaruliu apsiverkusį stiklą Db. Slenka pakluonės keleliu, žiūri, kur kadaise stovėjo Buivės lūšnelė su mažais apsiverkusiais langučiais J.Paukš. \ verkti; apverkti; paapverkti; atverkti; daverkti; įverkti; išverkti; nuverkti; paverkti; parverkti; perverkti; praverkti; priverkti; papriverkti; razsiverkti; suverkti; užverkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apverkti — apver̃kti vksm. Apver̃kti mi̇̀rusį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atverkti — atver̃kti, ia (àtverkia), àtverkė BŽ46, NdŽ; N, M 1. žr. apverkti 1: Vieno dar neàtverkėm, o jau kitą laidojam Al. 2. intr. iki valios, pakankamai verkti, prisiverkti: Ak tu mano, kiek aš àtverkiau! Ps. Reik kožną dienelę atver̃kt Arm.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daverkti — ×daver̃kti, ia, dàverkė (hibr.) 1. tr. įstengti apgailėti, apverkti: Aš visų daverksiù?! Man užteks tų bernų, buvo jų ir bus Kpč. 2. intr. imti verkti: Sėdi, kolei anas daver̃kia Dv. verkti; apverkti; paapverkti; atverkt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuraudoti — 1. tr. graudžiai apverkti, apgailėti: Nuraudojo nugailėjo visi, labiausia tėvai Mžš. Nuraudojo vaiką, ale kitą dieną grįžo Ėr. Mes jau jį nuraudojom, manėm, kad nebegrįš Krkn. 2. refl. apsiverkti: Žmonės dėl permainos nusirauda, nes jų gyvenimas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuverkti — nuver̃kti, ia (nùverkia), nùverkė Š, Rtr; Sut 1. tr. verkiant apgailėti, apverkti: Vieną nuverksì, ir kitą (apie žuvusius) Ėr. Nėr brangiausio vandenes, kaip ašaros žmogaus, gailėjimą darančio ir nuverkiančio nuodžias savas DP481. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paverkti — paver̃kti, ia (pàverkia), pàverkė 1. intr. Š, Rtr, DŽ kiek verkti: Truputį vaikas pàverkia ir nutyla Drsk. Mažysai pàverkia nakčia LzŽ. Ji paver̃kia, kol širdis palengvėja NdŽ. Nėra tos dienos, kad nepaverktau Rdš. Kai pàverkiau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgarbstyti — tr. 1. apraudoti, apverkti: Mirusį apgarbstyk J. Grįžom apgar̃bstę Onytę Jnš. 2. prk. apkalbėti: Ji mėgsta kaimynus apgarbstyti Kp. garbstyti; apgarbstyti; išgarbstyti; pagarbstyti; sugarbstyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apleliuoti — 1 apleliuoti tr. apverkti, apraudoti: Kap mirė, tai nuvežė, apkapstė, apverkė apleliavo, ir po visam Vlk. leliuoti; apleliuoti; atleliuoti; įleliuoti; išleliuoti; nuleliuoti; paleliuoti; parleliuoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apraudoti — tr. Š; N, Sut, RtŽ 1. Q74, H163, R224 raudant apgailėti, apverkti: Motyna apraudoja bėdą savo sūnaus K. Bernas apraudojo kumeliuką BM239. Tą laiškutį, kurį nuo gaidžio gavo, keletą sykių graudžiai apraudojęs, pakišo stuboj po balkiu BsPIII42.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprėkti — 1 aprė̃kti, ia (àprėkia J), àprėkė tr. 1. N, Š, DŽ, Brs apibarti, apšaukti: Trečias užsimerkęs ir baisiai išsižiojęs visus aprėkia Ašb. Visus aprėkė ir vėl išlėkė Mrj. Ana kožną žmogų vis aprė̃ks Vžns. Kas, kad jis aprė̃kia – bile nemuša Srv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.